Prisimenant Romą Galinaitienę (1953 10 14 – 2016 02 05)

2016 m. vasario mėn. 5 d. po sunkios ligos į amžinybę išlydėjome mums visiems artimą ir brangų žmogų Romą Galinaitienę. Minėdami Romos 5 mirimo metinių sukaktį, norėtume pasidalinti prisiminimais apie jos nueitą, tačiau gražų, prasmingą ir kūrybingą gyvenimo kelią. Roma gimė Raseinių rajono Pagynėvio kaime, mokėsi Ariogalos vidurinėje mokykloje. Baigusi mokslus atsikėlė gyventi į Katauskius. Čia sukūrė šeimą ir su vyru Ridmundu užaugino 3 dukras. Roma labai mylėjo gyvenimą, žmones, buvo meniškos sielos žmogus. Nors gyvenimas jos nelepino, tačiau ji niekuomet neatsakydavo bėdoje kitiems. Aktyviai dalyvavo Katauskių kultūriniame gyvenime: dainavo moterų vokaliniame ansamblyje „Pienė“, kūrė scenarijus, pati spektakliuose vaidindavo. O labiausiai Romą viliojo poezija. Atradus nors truputį laisvo laiko imdavo į rankas rašiklį ir rašydavo… Jos eilės nuoširdžios ir turi gilią prasmę. Net sunkiai sirgdama, vos nulaikydama rašiklį, parašė dar keletą prasmingų, giliai išjaustų eilėraščių. Romos eiles, jau jai iškeliavus, dukros surinko ir išleido eilėraščių rinkinį „Iš širdies gilumos“. Roma visada išliks gyva mūsų mintyse ir širdyse.

RRKC Katauskiuose kultūrinių renginių organizatorė Janina Riukienė

Prisimindami Sausio 13-os įvykius įžiebkime žvakeles savo languose!

Sausio 13 dieną, prisimindami ir pagerbdami prieš 30 metų vykusią kovą už LAISVĘ, prisijunkite prie pilietinės iniciatyvos, kurią globoją LR Prezidentas Gitanas Nausėda, ir 8 valandą ryto savo languose 10-čiai minučių uždekime vienybės, atminimo ir laisvės pergalės žvakutes.

Palaikyti šią iniciatyvą yra kviečiamos švietimo įstaigos, valstybės institucijos, įstaigos ir organizacijos bei visus geros valios žmones.

1991 metų sausį vienybės ir laisvės siekio vedini  Lietuvos piliečiai pasiekė istorinę pergalę.  Tauta atsilaikė prieš sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų agresiją bei bandymą karine jėga įvykdyti perversmą ir apgynė atkurtos valstybės nepriklausomybę. 

„Uždegdami žvakutes senu lietuvišku papročiu pagerbiame žuvusius Lietuvos didvyrius ir patvirtiname, kad jų aukos niekada nepamiršime.  Tačiau Sausio 13 lygiai taip pat yra ir Lietuvos piliečių pergalės prieš brutalią okupantų jėgą diena.

Todėl šios žvakės mūsų languose – lyg mažos liepsnelės nuo laužų, degusių Vilniaus gatvėse 1991 sausį, simbolizuoja visų mūsų pažadą ir toliau nepailstamai ginti šalies laisvę.“, – kviečia prie pilietinės iniciatyvos prisijungti jos globėjas Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Iniciatyvos simbolis žvakė simbolizuoja šviesą, teisingumą, atmintį ir laisvės ginėjų laužus.

Pilietinės iniciatyvos  laikas: 8.00–8.10 val.

Svarbu žvakes uždegti tuo pačiu metu (8.00–8.10 val.) tam, kad žvakių liepsnelės plazdėtų visoje Lietuvoje vienu metu.

Pilietiškumo iniciatyva „Atmintis gyva, nes liudija“ organizuojama nuo 2008 metų. Kasmet šią iniciatyvą palaikančių švietimo įstaigų ir kitų institucijų daugėja. Iniciatyvą aktyviai palaiko ne tik Lietuvos švietimo įstaigos, bet ir valstybės institucijos: Prezidentas, Seimas, Vyriausybė, ministerijos, Lietuvos Respublikos ambasados užsienyje, muziejai, bibliotekos, ligoninės, policijos komisariatai, pasienio užkardos, įstaigos, organizacijos ir Lietuvos piliečiai. 2020 metai iniciatyvą palaikė per 1 500 švietimo įstaigų ir kitų institucijų.

Kas nutiko 1991 metais sausio 13 dieną, geriausia mena tų tragiškų Lietuvai įvykių amžininkai.

Sausio 13-oji šiandien vadinama Laisvės gynėjų diena, Lietuvos valstybine švente. Tai paskutinysis Sovietų Sąjungos bandymas jėga užgniaužti Lietuvos nepriklausomybę. Taikūs Lietuvos piliečiai pasipriešino Sovietų Sąjungos siekiams brutalia jėga pavergti Vilniaus televizijos bokštą, Radijo ir televizijos komiteto, Parlamento pastatą ir kitus valstybei svarbius objektus.

Pagarbos ir prisiminimo verti tie 14 lietuvių, tuomet paaukojusių savo gyvybes už tai, ką šiandien dalis tautiečių net nelabai vertina: už Lietuvos Laisvę, Nepriklausomybę ir ateitį be komunizmo.

Sausio 13-oji. Prisimena parlamente dirbę žurnalistai

SAUSIO 13: istoriniai garso įrašai ir vaizdai

LRT studijos įrašai